Balkonas

June 29, 2011 § Leave a comment

Praeitame post‘e pradėta aptarinėti kino industrija, pasižymi plačiu noro gręžtis atgal diapazonu. Kaip teigia Baudrillard istorija kine „buvo įvesta nesąmoningai, o veikiant nostalgijai dėl prarasto referento. <…> Istorija, kuri šiandien mums „grąžinama“ (nes ji buvo iš mūsų atimta), turi ne daugiau ryšio su „istorine tikrove“, negu neovaizdavimas tapyboje su klasikiniu tikrovės vaizdavimu“[1]. Toks neovaizdavimas pasirodė sėkmės pavidalu ir naujajame lietuviškame kine, kuriame  taip pat netrūksta minėtojo istoriškumo, o dar tiksliau nostalgijos. Kaip vienas iš ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių galėtų būti išskirtas Giedrės Beinoriūtės filmas „Balkonas“ , kuriame prikeliami vaikystės prisiminimai ir ritualai, kurie šiandien aktyviausiems vartotojams dažnai yra vienintelis sąlytis su sovietmečiu arba tiksliau apibrėžiant dažnai tik perestroikos laikais. Tokia praeities perteikimo koncepcija savaime suponuoja nostalgijos egzistavimą, nes vaikystė nesvarbu kokiame režime dažniausiai kelia šiltus asmeninius prisiminimus per žadinamą kolektyvinę atmintį. Vaikystėje politinės peripetijos nekėlė didelių aistrų, nors ir persmelkusios žaislus, žaidimus ir kasdienybės ritualus šiandien neužgožia laikmečio prisiminimų. Net ir suvokiant patį laikmetį negatyvios praeities įkalčiai ir traumuojantys prisiminimai postnostalgijos kontekste yra dažnai ignoruojami tų kurie tos praeities nepatyrė ir pamiršti tų kurie ją patyrė seniai.


[1] Jean Baudrillard, Simuliakrai ir simuliacija, Vilnius: Baltos lankos, 2009, p.57.

Advertisements

Leonardo DiCaprio

June 29, 2011 § 1 Comment

Klausimas, ar Leonardo DiCaprio yra retro aktorius, ar tiesiog dėl savo gabumų kurti sudėtingus psichologinius personažus gauna vaidmenis geruose filmuose, o dauguma jų retrogradiški? Nesu kino ekspertas ir nevaidinsiu tokio, tik norėjau pastebėti, kad pastarųjų metų Leonardo DiCaprio vaidmenys buvo atžagareiviški įsikūnijimai į XX a. pr. ar vid. personažus. Galima būtų teigti, kad visi filmai savaime yra praeitis, nes naratyvas, net ir nupasakodamas ateitį, dažnai ją pasakoja tarsi įvykusią, jau vien dėl to, kad mes žiūrime baigtinį darbą, o ne reality show.

Retro fenomenas F. Jameson populiariųjų filmų ir literatūros kritikoje, apibūdintas, kaip slepiantis savyje patį dabarties istorizavimą, kas taip pat gali būti pateikta kaip priešprieša klasikinei nostalgijai. Retro filmai visgi išlieka gėrėjimusi praeitimi be rūpesčių ir trūkumų, ir to gėrėjimosi, susijusio su Leonardo vaidmenimis, kaip matome iš upcoming filmų, mums netrūks ir ateinančiais metais. Dar tik pasirodysiantys filmai,  tokie kaip “J. Edgar“, F. Scott Fitzgerald knygos „The Great Gatsby“ ekranizacija ar Quentin Tarantino filmas „Django Unchained“. Beje, buvo šnekama, kad Leonardo buvo kviečiamas ir kitą Tarantino filmą „Inglourious Basterds“, kuris labai originaliai pažiūrėjo į traumuojančią praeitį.

Bentley Continental

June 28, 2011 § Leave a comment

Georg Simmel manė, kad žmonės sukūrė vertę gamindami objektus, atskirdami save nuo tų objektų ir tada vėl iš naujo bandė sumažinti atstumą tarp savęs ir objektų.[1] Nostalgiškas pasakojimas ar naratyvas modernioje rinkodaroje pats savaime veikia kaip pridėtinės vertės kūrėjas. Prabangusis Bentley Continental[2] buvo kuriamas keistoje atmosferoje ir negalima teigti, kad pagrindinė idėja buvo kažką rekonstruoti, gal greičiau išlaikyti, tai kas sukurta praeityje. Kaip apie šį modelį rašė dizaino muziejaus Londone direktorius Deyan Sudjic savo knygoje „The language of things“: The result is a car which suggests that it might belong to the past, without actually looking old.

Nors modelis siekia demonstruoti tam tikrą britiškumą, tačiau Bentley prekės ženklo savininkė vokiečių kompanija Volkswagen. Sakoma, kad jai pavyko išlaikyti asociacijas su britiškomis inžinierinėmis tradicijomis ir taip vadinamu Snobbery with violence. Dizaino komanda, paskirta naujojo skrajojančio „B“ modeliui kurti, buvo vedama brazilų dizainerių, kurių paskutinis projektas buvo Škodos padalinyje. Labai atsargūs (beveik balerinos) dizaineriai apšneka detales.


[1] Georg Simmel, Sociological Theory. 7th ed. New York: The McGraw-Hill Companies, 2008. p. 158

[2]  Pavadinimas Continental yra duodamas nuo 1952 metų. Pavyzdžiui, Bentley R Continental, Bentley S1 Continental, Bentley Continental R, GTC Bentley Continental GTC ir dabartinis Bentley Continental GT

šviežias tada

June 27, 2011 § Leave a comment

Važiuojant namo greitkeliu pastebėjau kelias viena už kitą „senesnes“ reklamas. Ateities kartoms užfiksavau šiandieninį 1992 m. įkurtos “Agrovet” nespalvotąjį reklaminį stendą, kuris kelyje sekė iš kart po praeitį vartojančios, beveik identiško nespalvoto kalorito „Volfas–Engelman“ (prekinio vardo istorija siekia 1853 metus) alaus reklaminio stendo iš  kampanijos „Šviežias tada. Šviežias dabar“. „Love“ agentūros sukurtos kampanijos pristatomajame tekste teigiama, kad „Volfui Engelman atkūrus senąjį bravoro pavadinimą, visos tradicijos grįžta atgal.

RetroSpin

June 27, 2011 § Leave a comment

Facebooke užmačiau, kad krapštukas organizuoja (ar tik prisideda organizuojant) senų dviračių mėgėjų susitikimą. Papildoma informacija sako:

Jei esi prijaučiantis (-i) seniems dviračiams (nuo plentinių ir fiksuotos pavaros dviračių iki miesto dviračių), žinai, ką turi, ką nors renki ar tiesiog nori pabūti su bendraminčiais, tuomet esi laukiamas.
Iš esmės tai bus kiekvieno žmogaus dviračių show-off/paroda, galima bus išvysti tokių dviračių gamintojų kaip Cinelli, Bianchi, Colnago, Gazelle, Pinarello ir dar įvairiausių dviračių, beje jei turite daugiau nei vieną tokį dviratį, juos galima atsivežti automobiliu, o jį palikti stovėjimo aikštelėje prie pat NDG.

Turi atliekamų dalių, ar norėtum išsikeisti vienas dalis į kitas? Tai galima bus padaryti dalių turgelyje – kiekvienas, kas nori ir gali, yra kviečiamas atsivežti sąrašą, saują, kuprinę, o gal ir bagažinę dalių, kurias norėtų parduoti ir išmainyti.

Kadangi tai bus pirmas tokio pobūdžio susitikimas, viskas yra atvira pasiūlymams (renginio metu bus šnekama ir apie išvykas senaisiais dviračiais, juk jie buvo sukurti teikti malonumą minant).
Tad iki susitikimo, visi senų dviračių mėgėjai ir jiems prijaučiantys, liepos 3d. 12h prie Nacionalinės Dailės galerijos Vilniuje.

Ačiū tau, Selita…

June 26, 2011 § 7 Comments

Šiandien Palangos Maximoje sutikta Selitos lietuvaitė privertė paanalizuoti dar vieną progreso baimės, verčiančios gręžtis atgal, pavyzdį (progresas daugumos žmonių sąmonėje egzistuoja kaip priešprieša sėslumui, tradicijoms ir jų puoselėjimui.) Seniau ir žolė buvo žalesnė…- taip galima apibūdinti Selitos rinkodaros koncepciją, pristatant naująją limonadų liniją “Selita klasika”. Savo internetiniame puslapyje labai literatūriško teksto formate pateikiama „Limonado istorija“:

 

Kaip senais gerais laikais… Senelis ar mamytė lauktuvių iš parduotuvės parnešdavo LIMONADO! Diušes, Buratino ar net Lebarde.. Visi vaikai pulku supuldavom kraustyti pilnas prekių tašes ir rasdavom tą išsvajotąjį nepakartojamą LIMONADĄ!

Jį gerdavom mažais gurkšneliais, su pasimėgavimu, kad ilgiau užtektų to nuostabaus skonio burnoje… Senelis sakydavo, kad geriau gerti limonadą, nei kramtyti saldainius! Ak tie seneliai… Jie visada nori mums tik gero…

Atgaivinkime tradiciją – kad mūsų vaikai turėtų tik pačius geriausius prisiminimus – parneškime lauktuvių tikro, gero Selita LIMONADO, kuris yra toks pats, kaip senais gerais laikais.

Užbaigiama drąsiu šūkiu, kad „TAI KAS TOBULA – VIRSTA KLASIKA!“. Matant limonado etiketės apipavidalinimą, net nebežinau, kokius prisiminimus rekonstruoti, ir kas čia tobulo.

Supuldavom kraustyti pilnas prekių tašes“. kyla klausimas kurie čia tie seni geli laikai? Tačiau pranešime spaudai “Selita” ir Ko marketingo vadovė Lina Mickevičienė, įvesdama truputi daugiau aiškumo, teigia, kad „šie klasikiniai limonadai tiek savo sudėtimi, tiek išvaizda nukels visus į 1930-uosius metus, kai iš tiesų valgėme maistą, gėrėme limonadą, o ne E ir konservantų mišinius…“ (ir vėl daugtaškis). Nebežinau, kaip čia yra su tais senais gerais laikais, kai senelis tarpukaryje parnešdavo „Diušes, Buratino ar net Lebarde…“

Teiginiu „atgaivinkime tradiciją – kad mūsų vaikai turėtų tik pačius geriausius prisiminimus“, matyt norima pasakyti: sukurkime tradiciją arba istoriją, ir turėsime kokius tik norime prisiminimus.

Citroën 2CV

June 25, 2011 § Leave a comment

Azijietiška Citroen 2CV reinterpretacija Nissan S-Cargo ant konvejerio praleido 17 kartų mažiau laiko nei prancūziškas pirmtakas ir susilaukė sėkmės nebent tarp McDonald’s ar KFC kompanijų  kaip mobile billboard advertising atributas.

Analizuojant detaliau šį tiesioginės inspiracijos naudojimą, galima teigti, kad su dizaino istorija jis turi mažai bendro, nebent su emotional design tradicija, kuri, kaip įrankis dažniau pasitelkiamas rinkodaros skyriaus darbuotojų.

Pirmieji Citroen 2CV buvo visiškai utilitarūs automobiliai iš rifliuotos skardos, kurią galėjai naudoti  gamyklos stogui ar pan. Automobilis labai ilgą laiką tarnavo kaip pigi ūkininkų mašina, o tai, kad vėliau tapo retro objektu, perkainavo ir jį patį, ir idėją. Hermes bandymas užsiimti jo restylingu, ar gal tiksliau didesniu reprice‘ingu lyg ir neglumina, net bandymai paversti  ferrariu nekelia tiek šypsenos, kaip Nissan kompanijos dizaino skyriaus naivus požiūris į, su laiku mielu tapusį, utilitarų pokario transportą.

Beje, ir pati Citroen newretro bangos pagauta žadėjo pristatyti naująją senuko versiją, bet pasirodžiusi krizė, matyt, sujaukė planus.

Where Am I?

You are currently viewing the archives for June, 2011 at retroalgia.