mūsų atmintis ir Fiat 500

June 7, 2011 § Leave a comment

Kaip visi  žinote, originalumas buvusioje santvarkoje apskritai buvo marginalizuotas visuotino unifikavimo fone, o priemonių spektras Šaltojo karo lenktynių tikslams pasiekti nebuvo ribojamas. Nostalgijos emocijomis grįstų Vakarų rinkodaros perkuriamų retro objektų pirmtakai savo erdvėje nekelia neigiamų ir su jos traumuojančiomis patirtimis susijusių asociacijų. Tačiau, identiški arba prastesnės kokybės sovietų sąjungoje egzistavę atitikmenys, šiandien net ir vakarietiškoje produkcijoje kaip atspindžiai gali turėti ir diametraliai priešingas reakcijas. Žinoma, tokių reakcijų sunku sulaukti jau vien todėl, kad objektai, kaip vizualūs tekstai, retai kada skaitomi nuosekliai ir atsakingai.

Vienas iš tokios fragmentiško skaitymo postsovietinio bloko šalyse pasirodžiusių pavyzdžių yra naujasis 2007 metais italų gamintojo pristatytas retro dizaino pavyzdys, Fiat 500 modelis, inspiruotas 1957 metų pirmtako. Tokio objekto vartojimas aptariamos erdvės kontekste suponuoja klausimus, analizuojančius savivoką, identitetą ir galiausiai globalizaciją. Ar mes betarpiškai galime išgyventi tapačią nostalgijos formą, kurią patiria Italijos vartotojai, iš kurių šis objektas buvo „pasiskolintas“?

Naujojo Fiat 500 prezentacijose akcentuojamas nostalgiškas požiūris į dizaino, kaip ekonomikos gaivintojo vaidmenį. Šis automobilis kartu su Vespa motoroleriais, iš tiesų, po karo sugebėjo aprūpinti Italiją pigia ir praktiška susisiekimo priemone. Tačiau tokios ikoniškų dizaino objektų sąsajos su ekonomika nebūtinai tampa pagrindiniu naratyvu šio automobilio pirkėjams Lietuvoje ir kitose postsovietinio bloko šalyse. Iš vaikystės daugelis iš mūsų puikiai prisimena gatvėse matytą mielą transporto priemonę itališkojo Fiat 500 erzacą ZAZ-965[1], liaudyje dar vadintu „boružėle“ ar „kupriuku“, apipintą anekdotais ir tapusia nevykėlių automobiliu (italai turėjo kitą nevykėlių automobilį, kaip ir daugelis kitų tautų). Net ir tai, kad „Zaporožietis“ neturėjo kainuoti brangiau už tūkstantį butelių degtinės, yra pakankamai šaržuotas pareiškimas. Taip iš pradžių ir buvo. Pirmieji „Zaporožec“ automobiliai kainavo 1800 rublių, o puslitris pigiausios degtinės – 1,80 rublio“, –  prisimena sovietinės rinkodaros principus buvęs ZAZ automobilių gamyklos direktorius Stapanas Kravčūnas[2], arba kaip kiti šaltiniai teigia automobilį galėjai įsigyti už dvidešimt tų laikų mokytojo atlyginimų.

Atlikus, naujojo Fiat 500 vairuotojų apklausą Vilniuje, kurių septyniasdešimt procentų buvo moterys, paaiškėjo, kad šis modelis jiems nekelia jokių su ilgesiu susijusių emocijų, o išskirtosios buvo nuostaba, smalsumas, džiaugsmas, kurias respondentai taip pat priskyrė ir kitiems gatvėse matomiems naujiems retro dizaino automobiliams ir kuriems prielankumą rodė visi išskyrus vieną . Šešiasdešimt procentų vairuotojų viena iš įsigijimo priežasčių įvardijo automobilio stilingumą ir dizainą. Kas dar kartą įrodo, kad dizainas visuomenėje dažnai tapatinimas su objekto emiciniu gražinimu. Vartotojai, be abejonės žino, kad automobilių ir kitų produktų pardavimai nėra siejami tik su nostalgija, nes objektas be savo retro atspindžių dar gali būti ir sumaniai sukonstruotas ar tiesiog patogus. Tačiau pasirodo nostalgija gali turėti ir gana aiškiai apibrėžtą kainą, kaip ir aptartas Fiat 500, kuris gaminamas Tychy gamykloje Silezijos aukštumose, Katovicų mieste, Lenkijoje yra projektuotas ant kito Fiat mažalitražio automobilio Panda platformos. Toje pačioje gamykloje gaminamus technologiškai labai panašius bazinės komplektacijos modelius skiria daugiau nei 1000 eurų suma.[3] Toks retrofuturizmo įkainavimas dar kartą įrodo, kad emocionalus dizainas, kaip vertė, turi aiškią piniginę išraišką ir kaip automobilių dizaineris Mays[4] kartą yra pasakęs: „ pramogų industrijoje, jei neturi istorijos, vadinasi neturi ir filmo. Tokia pati tiesa galioja ir automobilių dizaine. Nėra istorijos, nėra automobilio… Norint sukurti istoriją, būtina sukurti ir emocionalų pasaulį, kuriame gali patalpinti tariamą pasakojimą. Norint tokią aplinką sukurti, tu turi dvi galimybes: nukelti savo auditoriją kažkur, kur jie dar niekada iki tol nėra buvę, arba ten, kur jie nebuvo labai ilgą laiką.[5]


[1] Zaporožės gamykloje, Ukrainoje, gaminto mažiausio Sovietų sąjungoje automobilio dizainas buvo nukopijuotas nuo Fiat 600 modelio. “MZMA” konstruktorių biurui nupirkus kelis Fiat 600 modelius 1956 metų rudenį prasidėjo Zaz-965 pirmtako gaminimas. Pirmas pavyzdys pagamintas po metų 1957 spalio mėnesį ir tai buvo ne kas kitas, o “Maskvič-444” (МЗМА “Москвич-444”) kuris vėliau buvo draugiškai perleistas Ukrainoje įsikūrusiai kombainų ir traktorių gamyklai.

[2] Stasys Grigaliūnas, Garsiojo “Kupriuko” įpėdinis palydėtas į užtarnautą poilsį  [interaktyvus] [žiūrėta 2011 03 20] http://az.atn.lt/straipsnis/4380/garsiojo-kupriuko-ipedinis-palydetas-i-uztarnauta-poilsi

[3] Fiat Cinquecento 1.2 POP Lietuvoje kainuoja 35.500 Lt, o tuo tarpu beveik identiškų techninių charakteristikų Fiat Panda 1.2 8V Dynamic 31.500 Lt.

[4] J Mays tapo retrofuturizmo guru automobilių dizaine sukūręs garsųjį Volkswagen New Beetle ir vėliau Ford Thunderbird.

[5] Brooke  Hodge, Retrofuturism: The Car Design of J Mays, Los Angeles:Museum of Contemporary Art, 2002, p.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading mūsų atmintis ir Fiat 500 at retroalgia.

meta

%d bloggers like this: