Винтаж Бутик

July 5, 2011 § 3 Comments

Šiandien blaškantis ties senamiesčio ir naujamiesčio sandūra t.y. Pylimo ir Pamėnkalnio gatvėmis, bandžiau skaičiuoti čia per pastaruosius metus atsiradusius komisus ir vintažus. Žinoma, ne skaičiuose esmė, bet galima pastebėti, kad ekonominės krizės akivaizdoje komisų ženkliai padaugėjo, o beveik visi komisai sumanių prekeivių dabar yra transformuojami į vintage ar boutique stiliaus parduotuvėles. Arklių gatvėje yra net abu mistiškus raktinius žodžius savo pavadinime naudojanti parduotuvė su dar mistiškesniu logotipu.

Iš dalies labai liūdna, kad tauta vargsta ir asmeninius daiktus yra priversta „priduoti“ į komisą, tačiau yra ir gražiųjų šio fenomeno pusių. Viena iš jų, kad sovietmečio reliktai, kurie labai neseniai buvo suprantami tik kaip nevertingi traumuojančios praeities priminimai, dabar nebeišmetami, o „priduodami“ į tokias parduotuvėles ar „išstatomi“ sendaikčių turguje. Šitoks mėgėjiškas materialiosios kultūros muziejus susimaišo su naujesniais, bet taip pat jau spėjusiais pasenti artefaktais ir tokia kombinacija leidžia daryti dar kelis vizualinius pjūvius daiktų vartojimo pokyčiams keičiantis pačioms santvarkoms. Bet apie tai, manau, rašysiu kada kitą kartą.

Pabaigai dar įdedu fotografiją iš LTriders dviračių forume rasto, Vilniuje parduodamo plentinuko skelbimo, su agituojančiu užrašu (fuck new bikes ride old school), kuris, matyt, sufleruoja, kad senos transporto priemonės pasirenkamos/perkamos ir dėl ideologinių paskatų, net jei jos ir susiformuoja finansinių aplinkybių ir tendencijų sandūroje.

Advertisements

§ 3 Responses to Винтаж Бутик

  • Akve says:

    Man kazkodel nepavyksta rasti pigesniu dalyku komisuose ir todel atmeciau ekonominiu sunkumu sukeltas paskatas tam paaiskinti. Dar atidziau pastebejus, kas tokiose parduotuvese apsipirkineja, tai tikrai nebus siaip taip gala su galu suduriantys ir kitu parduotuviu neiperkantys zmones. Dar reiktu su kuo nors rimciau pasiginyti, bet kol kas esu isitikinus, kad mada yra pats stipriausias sito fenomeno skatintojas. Blusu sendaikciu turgeliai ir butikai, kaip ir visa kita, pas mus ateina is uzsienio, kai tik uzuodziam, kad tai yra kazkas issikrtinio ir smagaus. Kad ir kokios priezastys bebutu, mados ar finansines, labiausiai as uz tai, kad maziau ismetama, daugiau per_panaudojama.

    🙂

    • Gal ir užpyniau per daug tekste tą savo mintį, bet, manau, kad sunkumai dažniau verčia parduoti, o ne pirkti. Perka ir pirko visada miesčionys, kurie sovietmečiu su visa įtaiga buvo naikinami tad ir sendaikčių tradicija gyvavusi ir prie Smetonos buvo pristabdyta.
      O dėl paieškų ir radinių, mes dar kol kas labiau vertiname Aleksoto ar Rietavo tipo senturgius, kuriuose senos gerybės yra svetimos ir dėl to kol kas patrauklesnės 😉
      šiaip svetimos kolektyvinės atminties vartojimas mums taip pat būdingas dėl susiklosčiusių aplinkybių.

      ačiū už pastebėjimus 😉

  • Akve says:

    O dviratis, tai EINA SH**T koks nerealus!

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Винтаж Бутик at retroalgia.

meta

%d bloggers like this: