Pepsi

August 7, 2011 § 2 Comments

Prieš kelis metus dizaino bendruomenėje suaktyvėjusios diskusijos dėl tuometinio Pepsi prekės ženklo rebranding‘o baigia nublankti naujųjų kompanijos retrogradiškų rinkodaros triukų naudojimo kontekste.

Iš paprastesnės ir natūralesnės praeities atkeliavusių Pepsi Raw bei Pepsi Natural, draugiją dar papildė Meksikai skirtas Pepsi Retro ir tik Amerikos rinkai sukurtas Pepsi Throwback. Minimalistinės estetikos Raw ir Natural versijos skirtos D. Britanijos ir Japonijos rinkoms nebandė rekonstruoti kažkokio tikslaus periodo, nebent gebėdamos priminti tik Adomo ir Ievos laikus.

Tuo tarpu į Pepsi Throwback gėrimo sudėtį grąžinamas natūralus cukrus – jis Amerikos vartotojus bando grąžinti ir į ankstesnį septyniasdešimtųjų ir aštuoniasdešimtųjų laikotarpį (devintajame dešimtmetyje už Atlanto įsigalėjo aukštos fruktozės kukurūzų sirupo naudojimas).

Nors ant skardinės puikavosi užrašas Limited time only, vartotojai sulaukė ir antrosios Pepsi Throwback laidos. Matyt, pirmoji versija (pristatyta 2009 balandį) pasirodė nepakankamai nostalgiška, nes joje buvo naudojamas klasikinis modernus 1971 metais sukurtas prekės ženklo įvaizdis. Tuo tarpu antroji Throwback laida (pristatyta 2009 gruodį) pakuotėje naudoja jau dar keliais dešimtmečiais senesnę prekės ženklo versiją ir eliminuoja „amžinoje kovoje“ nebepadedančią raudonąją spalvą.

Štai ką teigia oficialus  Pepsi pranešimas spaudai:

This spring, Pepsi and Mountain Dew are inviting consumers on a nostalgic trip back in time by offering special retro versions of these popular beverages.
The Pepsi Throwback and Mountain Dew Throwback packaging feature a retro look and are sweetened with natural sugar, just as they were back in the ’60s and ’70s, to give consumers a taste of the past.

 

Mūsų kontekstuose toks praeities skonis buvo išsižadėtas griuvus geležinei uždangai ir atkeliavus tuo metu nepažintai Coca Cola‘i (1992m.). Post-sovietiniame bloke CocaColonizacija, reiškusi naująjį pasaulį, nesudėtingai išstūmė per paskutinį sąjungos gyvavimo dešimtmetį atsiradusius terminus Pepsi-stroika ar Victor Pelevino knygoje „Generation P“ aprašytos pepsi kartos įvaizdžius. Beje, neseniai pasirodžiusioje knygos ekranizacijoje gan neblogai susitvarkyta ir su pirmųjų laisvės metų vizualine rekonstrukcija, tačiau po keliolikos pirmųjų minučių filmą galima ir išjungti.

Grįžtant prie Pepsi populiarumo fenomeno Sovietų Sąjungoje, nuodėmė nepaminėti 1959-aisiais Maskvoje vykusios Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės parodos metu fotografijoje įamžinto Nikitos Chruščiovo geriančio Pepsi, o pati nuotrauka Amerikos spaudoje įvardinta kaip “Khrushchev Gets Sociable“. Paroda, kuri apėmė 400 000 kvadratinių metrų plotą, pagimdė taip vadinamus „virtuvės debatus“, aprašytus Jane Pavitt , David Crowley redaguotoje knygoje, kurią tikrai rekomenduoju paskaityti.

Taigi Pepsi, laimėjusi CŽV organizuotą konkursą prieš Coca Cola, buvo pirmą kartą pristatyta sovietų sąjungos piliečiams ir kaip besilankiusieji parodoje pasakoja: visi stovėjo eilėje prie nemokamo gėrimo, o tik paragavę ištardavo „фу, какая гадасть“ ir vėl stodavo į eilės galą[1]. Sovietų agitatoriai su pasibjaurėjimu raportuose aprašė lankytojų namo išsineštus vienkartinius ir panaudotus Pepsi-Cola puodelius, šią situaciją įvardindami „naiviu siautėjimu“. Po tokios sėkmės šis gėrimas visgi rado kelią į tuometinę sąjungos rinką. 1972 metais PepsiCo pasirašė susitarimą su sovietų sąjungos valdžia, ir mainais į degtinės prekės ženklo Stolichnaya eksporto teises importavo Pepsi-Cola[2]. Tai buvo pirmasis užsienietiškas produktas, kuriam buvo suteiktos tokios pardavimo teisės SSSR[3].


[1] Iš prof. T. Baginsko pasakojimo Š.Šlektavičiui.

[2]  “PepsiCo Company History (1972)”

[3] “Pepsi-stroika” in Daily Life in a Crumbling Empire: The Absorption of Russia into the World Economy, Columbia University Press/ Eastern European Monographs, 1996.

Advertisements

Tagged: , , ,

§ 2 Responses to Pepsi

  • Edvardas says:

    Kodėl po Generation P ekranizaciją po keliolikos minučių galima išjungti? Filmas nėra idealus, bet ekranizuoti tokius kūrinius kaip Generation P ar Meistras ir Margarita apskritai yra velniškas darbas. Kai tiek personažų, kultūrinių pjūvių ir dialogų… manau susitvarkyta gan neblogai, nenukrypstant nuo knygos, kai kurie dialogai atkratoti 1:1.

    Šiaip įdomus tas sovietinės valdžios ir supuvusio kapitalistinio pasaulio bendradarbiavimas. be Pepsi, sovietmečiu, Lenkijoje pilnu pajėgumu vyko IKEA gamyba. Nuo 196… dabar tingiu ieškoti knygoj. Jau neskaitant visų sankcionuotų išvykų už geležinės uždangos siekiant nukopijuoti dizaino sprendimus.

    • Edvardai, nesakau, kad ekranizacija bloga, pati idėja kaip tai banalokai perteikta, bet čia irgi tik asmeninė pozicija.

      manau, Ikea’jai ne sąjunga buvo patraukliausias elementas, o Lenkijoje su tradicijomis ir įrenginiais išlikusios, bei apleistos Thonet gamyklos. nors žinoma sąjungos uždarumas ir vengimas afišuotis irgi nesutrukdė produktus kaip Švedijoje pagamintus pardavinėti 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Pepsi at retroalgia.

meta

%d bloggers like this: