Qubus

August 22, 2011 § 1 Comment

Čekų dizaino studiją Qubus, tarp postmodernaus, pažįstamų kasdienybės ikonų reinterpratavimo, nepamiršta ir nostalgijos aspekto. Pasigrožėkite keliais žaviais bendros praeities artefaktų inspiruotais kūriniais.

Advertisements

Tarybinis Samsono siužetas

August 21, 2011 § 4 Comments

Įdomu, kokios jums asociacijos kyla, matant platųjį Samsono „Tarybinių“ mėsos gaminiu asortimentą? Man, pavyzdžiui, pirmasis pateiktas „tarybinių vaikiškų virtų dešrelių“ įpakavimas dvelkia kažkokia -filija, nes, kad jie pradėtų nostalgiją sovietmečiui jausti, reikia gerokai pagyvenusių vaikų. O ir tos mergytės kojytės kaip dešrytės lyg tyčia savo vietoje. Vyresnieji herojai vaizduojami žiūrintys kažkur aukščiau horizonto ir šis žvilgsnis kažkaip man asocijuojasi su kažkokia, matyt, tariama garbe laukiant geresnio ir išsvajoto komunistinio rytojaus.

Pirmoji veikėja- tai ryškiai į lėktuvus žiūri, ir, turbūt, pati tikėjosi lakūne būti, bet kol kas likusi pievoje grožisi skrajojančiu „saliamiu“.

Antroji, tosios draugė liko ganyklose dirbti ir pertraukos metu į tą patį lėktuvą įsistebeilijo, matyt, gražiai skraido. Beje, turbūt, plaukų spalvą jai leido ant pieniškų dešrelių pakuotės patekti.

Trečiasis pilietis, tai tikras sportininkas – rutulio stūmikas, ir pavadintas jis servelatu (rutuliu nori numušt lakūną).

Ketvirtais, reik suprast medžiotojas, taip pat į padanges (beveik piktdžiugiškai) žvalgosi. Gal kokios numuštos skraidančios mėsos laukia?

Paskutinioji moteris dėl nekontrastingos plaukų spalvos ir stambesnių kaulų sudėjimo nepatekusi ant pieniškų dešrelių, džiaugiasi „kumpinės“ pakuote. Ir nors ir dirba tose pačiose ganyklose, bet turi pasitenkinti tik kolegės blondinės padangės lakūnų stebėjimo stebėjimu. O ir tas juodas dešros įpakavimo plastikas…net nežinau ar norėčiau pamatyti, kas jame.

Ліверпуль Паб

August 20, 2011 § 1 Comment

Portale Fastcompany pastebėtas smagus Belinda Lanks komentaras apie Ukrainoje atsidariusio Liverpoolio  Pub‘o identiteto dizainą. Paskaitykit: „The new Liverpool Pub is meant to be a traditional English pub. So why does its logo, menu, and dishware belong in a hoity-toity social club, à la Bertie Wooster’s Drones?

For starters, the pub’s in Ukraine. “An English pub in the Ukraine and an English pub in England are different things,” says Alexander Andreyev, one-half of Reynolds and Reyner, the firm responsible for the restaurant’s identity. A typical pub in Liverpool would be a dark, dank place offering fried food and a gnarly bartender — all of which aren’t without their charms, but not what the Ukrainian diner’s looking for. Except for fast-food joints, Andreyev says, “there are no cheap restaurants or pubs at all.”

And what conveys upper crust more than a historic crest? Which is exactly what Andreyev and his partner, Artyom Kulik, created, using three distinctly Liverpudlian elements: the city’s mythical Liver bird (also the symbol of its famous football club), its location by the sea, and the “heraldic style used in Britain during the birth of Liverpool.” The logo is emblazoned on everything from the coffee cups to the scalloped coasters and elegant business cards — which conjure up cigar smoke, Oxbridge tales, and oak paneling, rather than carefree beer swilling with the lads.“

KangQi / Mosca

August 16, 2011 § Leave a comment

Pasirodo, mes Lietuvoje turime nuosavą „klasikinio stiliaus“ kiniškų motorolerių „itališko stiliaus“ prekės ženklą. Kompanijos KangQi, motoroleriai Lietuvoje parduodami po Mosca (it. musė) prekės ženklu, kurio logotipas irgi labai „lietuviškas“. Nors Italijos vėliavos fone ir puikuojasi įkritusi musė, bet ši aliuzija, matyt, tik nutolina nuo Vespa (it. vapsva) prekės ženklo. Žinoma, modelio pavadinimas „Elegante“ skamba retrogradiškiau nei 5QQT-3E, tačiau tai tik pavadinimai.

Kompanijos internetiniame puslapyje teigiama, kad Mosca Elegante – tai tikra klasikinio dizaino motorolerių puošmena. Elegante tiek savo išvaizda, tiek važiavimo komfortu sužavės betkurį išbandžiusį šį motorolerį. Specialus indikatorius rodantis, kad skamba Jūsų mobilusis telefonas, tikrai palengvins Jūsų kasdienybę.

Smagus tas sunkios kasdienybės lengvinimas. Kitas retro stiliaus modelis „Caramella“ – kaip tinklalapyje teigiama – tinka ir patinka visiems – ir jauniems, ir vyresniems… ir vyrams, ir moterims…

Jei dar turite dailias linijas (arba tokios patinka) galite bandyti ir išsinuomoti tokį motorolerį Palangoje.

Pepsi

August 7, 2011 § 2 Comments

Prieš kelis metus dizaino bendruomenėje suaktyvėjusios diskusijos dėl tuometinio Pepsi prekės ženklo rebranding‘o baigia nublankti naujųjų kompanijos retrogradiškų rinkodaros triukų naudojimo kontekste.

Iš paprastesnės ir natūralesnės praeities atkeliavusių Pepsi Raw bei Pepsi Natural, draugiją dar papildė Meksikai skirtas Pepsi Retro ir tik Amerikos rinkai sukurtas Pepsi Throwback. Minimalistinės estetikos Raw ir Natural versijos skirtos D. Britanijos ir Japonijos rinkoms nebandė rekonstruoti kažkokio tikslaus periodo, nebent gebėdamos priminti tik Adomo ir Ievos laikus.

Tuo tarpu į Pepsi Throwback gėrimo sudėtį grąžinamas natūralus cukrus – jis Amerikos vartotojus bando grąžinti ir į ankstesnį septyniasdešimtųjų ir aštuoniasdešimtųjų laikotarpį (devintajame dešimtmetyje už Atlanto įsigalėjo aukštos fruktozės kukurūzų sirupo naudojimas).

Nors ant skardinės puikavosi užrašas Limited time only, vartotojai sulaukė ir antrosios Pepsi Throwback laidos. Matyt, pirmoji versija (pristatyta 2009 balandį) pasirodė nepakankamai nostalgiška, nes joje buvo naudojamas klasikinis modernus 1971 metais sukurtas prekės ženklo įvaizdis. Tuo tarpu antroji Throwback laida (pristatyta 2009 gruodį) pakuotėje naudoja jau dar keliais dešimtmečiais senesnę prekės ženklo versiją ir eliminuoja „amžinoje kovoje“ nebepadedančią raudonąją spalvą.

Štai ką teigia oficialus  Pepsi pranešimas spaudai:

This spring, Pepsi and Mountain Dew are inviting consumers on a nostalgic trip back in time by offering special retro versions of these popular beverages.
The Pepsi Throwback and Mountain Dew Throwback packaging feature a retro look and are sweetened with natural sugar, just as they were back in the ’60s and ’70s, to give consumers a taste of the past.

 

Mūsų kontekstuose toks praeities skonis buvo išsižadėtas griuvus geležinei uždangai ir atkeliavus tuo metu nepažintai Coca Cola‘i (1992m.). Post-sovietiniame bloke CocaColonizacija, reiškusi naująjį pasaulį, nesudėtingai išstūmė per paskutinį sąjungos gyvavimo dešimtmetį atsiradusius terminus Pepsi-stroika ar Victor Pelevino knygoje „Generation P“ aprašytos pepsi kartos įvaizdžius. Beje, neseniai pasirodžiusioje knygos ekranizacijoje gan neblogai susitvarkyta ir su pirmųjų laisvės metų vizualine rekonstrukcija, tačiau po keliolikos pirmųjų minučių filmą galima ir išjungti.

Grįžtant prie Pepsi populiarumo fenomeno Sovietų Sąjungoje, nuodėmė nepaminėti 1959-aisiais Maskvoje vykusios Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės parodos metu fotografijoje įamžinto Nikitos Chruščiovo geriančio Pepsi, o pati nuotrauka Amerikos spaudoje įvardinta kaip “Khrushchev Gets Sociable“. Paroda, kuri apėmė 400 000 kvadratinių metrų plotą, pagimdė taip vadinamus „virtuvės debatus“, aprašytus Jane Pavitt , David Crowley redaguotoje knygoje, kurią tikrai rekomenduoju paskaityti.

Taigi Pepsi, laimėjusi CŽV organizuotą konkursą prieš Coca Cola, buvo pirmą kartą pristatyta sovietų sąjungos piliečiams ir kaip besilankiusieji parodoje pasakoja: visi stovėjo eilėje prie nemokamo gėrimo, o tik paragavę ištardavo „фу, какая гадасть“ ir vėl stodavo į eilės galą[1]. Sovietų agitatoriai su pasibjaurėjimu raportuose aprašė lankytojų namo išsineštus vienkartinius ir panaudotus Pepsi-Cola puodelius, šią situaciją įvardindami „naiviu siautėjimu“. Po tokios sėkmės šis gėrimas visgi rado kelią į tuometinę sąjungos rinką. 1972 metais PepsiCo pasirašė susitarimą su sovietų sąjungos valdžia, ir mainais į degtinės prekės ženklo Stolichnaya eksporto teises importavo Pepsi-Cola[2]. Tai buvo pirmasis užsienietiškas produktas, kuriam buvo suteiktos tokios pardavimo teisės SSSR[3].


[1] Iš prof. T. Baginsko pasakojimo Š.Šlektavičiui.

[2]  “PepsiCo Company History (1972)”

[3] “Pepsi-stroika” in Daily Life in a Crumbling Empire: The Absorption of Russia into the World Economy, Columbia University Press/ Eastern European Monographs, 1996.

Wehrmacht

July 2, 2011 § Leave a comment

Vytenio Petrusevičiaus sukurtos alternatyvios pakuotės neegzistuojantiems produktams naudoja nacistinės Vokietijos temos simboliką kaip pozityvų atributą, tačiau juose nėra 188(18) įstatymo pataisos uždraustų simbolių tokių kaip svastika, vėliavos ar Hitlerio atvaizdo. Lietuvos Respublikos Seimas birželio 17 d. priimtu įstatymu uždraudė susirinkimuose demonstruoti nacistinės Vokietijos, TSRS ir Lietuvos TSR vėliavas bei herbus, nacistinės Vokietijos, TSRS ir Lietuvos TSR himnus, Vokietijos nacionalsocialistų ir TSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ir komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas, nacistinę svastiką, nacistinį SS ženklą, tarybinius kūjo ir pjautuvo ženklus, tarybinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ir ženklus.

Dėl šios pataisos iki šiol labiausiai yra nukentėję Pilies gatvės prekeiviai, iš kurių sostinės policijos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai yra konfiskavę kareiviškų piločių, diržų, gertuvių ir kitų daiktų, ant kurių buvo pavaizduoti pjautuvas ir kūjis, penkiakampė žvaigždė bei Sovietų Sąjungos herbas.

Čiurlionio g. rebusas

July 1, 2011 § 1 Comment

Restauruojamas senas eklektiškas dvarelis ant Jovaro ir M. K. Čiurlionio gatvių kampo jau darbų pradžioje patraukė dėmesį, bet prieš porą dienų praeivių dėmesys dar labiau suaktyvėjo.

Net nežinau, kokia bendra idėja viso sienos dekoro projekto, bet matau, kad čia aktyviai naudojama praeitis, arba tiksliau dokumentuojami Čiurlionio gatvės apylinkių istorijos artefaktai ir įvykiai. Laukiam tolimesnių rezultatų iš naujųjų laikų street art‘o fundatorius. Kitaip tariant, nebūtų freak‘ų nebūtų siužeto blog‘ui.

 

Where Am I?

You are currently browsing the nacionalizmas nostalgijos naratyvuose category at retroalgia.