retro camera case

July 4, 2011 § Leave a comment

Galybė Iphone dėklų prekeivių siūlo transformuoti savo telefoną į klasikinio (dažniausiai analoginio tipo) fotoaparato imitaciją. Jau seniau rašiau apie app‘sus, kurie sendina skaitmenines nuotraukas, tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad tokiuose fotografijų apdorojimo programose dar permažai praeities imitavimo ir siūlo fiziškai transformuoti savo fotografavimo telefonu įpročius.

Vienas tokių yra ką tik iškeptas produktų dizaineris iš Škotijos David McCourt, kurio projekto Slow Photography video prezentaciją galite pamatyti čia, taip pat dar galite žvilgtelėti į produkto pirminės idėjos prezentaciją čia. Tai yra fotografo/dizainerio diplominis darbas ir jame matyčiau gana daug ideologinių spragų iš pačios dizaino disciplinos pusės. Pati grįžimo atgal idėja negali būti kvestionuotina, nes rinkoje egzistuoja tokia paklausa, tačiau fotografavimo komplikavimas, ignoruojant technologinę pažanga, prasilenkia su elementaria logika, kaip gražiai tai beatrodytų.

Taigi, grįžtant prie temos, reikėtų pasakyti, kad gerėjanti nuotraukų, padarytų telefonais, kokybė verčia į juos pažiūrėti kiek kitu kampu. Dauguma dėklų visgi tą kitą kampą supranta tik kaip estetikos ar fotografuojančiojo įvaizdžio pokytį užsiklijavus lipduką ar užsidėjus medinį analoginio fotoaparato imitacijos dėkliuką.

Kai kurie dėklai, be jiems būdingos apsaugos nuo išorinių fizinių poveikių, siūlo ir paties objekto pakabinimo padėties pakitimą į horizontalią, kas labiau pritinka fotoaparato muliažui.

Egzistuoja ir daugiau dėklų, kurie keičia pačius objektyvus kaip, kad šis produktas pavadinimu Factron. Kiti virtualioje erdvėje pateikiami kaip ateities konceptai, su praeities įvaizdžiu, keičiančiu skaitmeninių fotografijų kokybę ne tik matricos ar kitų vidinių savybių pagalba, bet ir išorine optika.

Pabaigai dar vienas dėklo video, kuris turbūt rekonstruoja nostalgiją muilinei (perkeltine ir tiesiogine prasme).

Citroën 2CV

June 25, 2011 § Leave a comment

Azijietiška Citroen 2CV reinterpretacija Nissan S-Cargo ant konvejerio praleido 17 kartų mažiau laiko nei prancūziškas pirmtakas ir susilaukė sėkmės nebent tarp McDonald’s ar KFC kompanijų  kaip mobile billboard advertising atributas.

Analizuojant detaliau šį tiesioginės inspiracijos naudojimą, galima teigti, kad su dizaino istorija jis turi mažai bendro, nebent su emotional design tradicija, kuri, kaip įrankis dažniau pasitelkiamas rinkodaros skyriaus darbuotojų.

Pirmieji Citroen 2CV buvo visiškai utilitarūs automobiliai iš rifliuotos skardos, kurią galėjai naudoti  gamyklos stogui ar pan. Automobilis labai ilgą laiką tarnavo kaip pigi ūkininkų mašina, o tai, kad vėliau tapo retro objektu, perkainavo ir jį patį, ir idėją. Hermes bandymas užsiimti jo restylingu, ar gal tiksliau didesniu reprice‘ingu lyg ir neglumina, net bandymai paversti  ferrariu nekelia tiek šypsenos, kaip Nissan kompanijos dizaino skyriaus naivus požiūris į, su laiku mielu tapusį, utilitarų pokario transportą.

Beje, ir pati Citroen newretro bangos pagauta žadėjo pristatyti naująją senuko versiją, bet pasirodžiusi krizė, matyt, sujaukė planus.

mūsų atmintis ir Fiat 500

June 7, 2011 § Leave a comment

Kaip visi  žinote, originalumas buvusioje santvarkoje apskritai buvo marginalizuotas visuotino unifikavimo fone, o priemonių spektras Šaltojo karo lenktynių tikslams pasiekti nebuvo ribojamas. Nostalgijos emocijomis grįstų Vakarų rinkodaros perkuriamų retro objektų pirmtakai savo erdvėje nekelia neigiamų ir su jos traumuojančiomis patirtimis susijusių asociacijų. Tačiau, identiški arba prastesnės kokybės sovietų sąjungoje egzistavę atitikmenys, šiandien net ir vakarietiškoje produkcijoje kaip atspindžiai gali turėti ir diametraliai priešingas reakcijas. Žinoma, tokių reakcijų sunku sulaukti jau vien todėl, kad objektai, kaip vizualūs tekstai, retai kada skaitomi nuosekliai ir atsakingai.

Vienas iš tokios fragmentiško skaitymo postsovietinio bloko šalyse pasirodžiusių pavyzdžių yra naujasis 2007 metais italų gamintojo pristatytas retro dizaino pavyzdys, Fiat 500 modelis, inspiruotas 1957 metų pirmtako. Tokio objekto vartojimas aptariamos erdvės kontekste suponuoja klausimus, analizuojančius savivoką, identitetą ir galiausiai globalizaciją. Ar mes betarpiškai galime išgyventi tapačią nostalgijos formą, kurią patiria Italijos vartotojai, iš kurių šis objektas buvo „pasiskolintas“?

Naujojo Fiat 500 prezentacijose akcentuojamas nostalgiškas požiūris į dizaino, kaip ekonomikos gaivintojo vaidmenį. Šis automobilis kartu su Vespa motoroleriais, iš tiesų, po karo sugebėjo aprūpinti Italiją pigia ir praktiška susisiekimo priemone. Tačiau tokios ikoniškų dizaino objektų sąsajos su ekonomika nebūtinai tampa pagrindiniu naratyvu šio automobilio pirkėjams Lietuvoje ir kitose postsovietinio bloko šalyse. Iš vaikystės daugelis iš mūsų puikiai prisimena gatvėse matytą mielą transporto priemonę itališkojo Fiat 500 erzacą ZAZ-965[1], liaudyje dar vadintu „boružėle“ ar „kupriuku“, apipintą anekdotais ir tapusia nevykėlių automobiliu (italai turėjo kitą nevykėlių automobilį, kaip ir daugelis kitų tautų). Net ir tai, kad „Zaporožietis“ neturėjo kainuoti brangiau už tūkstantį butelių degtinės, yra pakankamai šaržuotas pareiškimas. Taip iš pradžių ir buvo. Pirmieji „Zaporožec“ automobiliai kainavo 1800 rublių, o puslitris pigiausios degtinės – 1,80 rublio“, –  prisimena sovietinės rinkodaros principus buvęs ZAZ automobilių gamyklos direktorius Stapanas Kravčūnas[2], arba kaip kiti šaltiniai teigia automobilį galėjai įsigyti už dvidešimt tų laikų mokytojo atlyginimų.

Atlikus, naujojo Fiat 500 vairuotojų apklausą Vilniuje, kurių septyniasdešimt procentų buvo moterys, paaiškėjo, kad šis modelis jiems nekelia jokių su ilgesiu susijusių emocijų, o išskirtosios buvo nuostaba, smalsumas, džiaugsmas, kurias respondentai taip pat priskyrė ir kitiems gatvėse matomiems naujiems retro dizaino automobiliams ir kuriems prielankumą rodė visi išskyrus vieną . Šešiasdešimt procentų vairuotojų viena iš įsigijimo priežasčių įvardijo automobilio stilingumą ir dizainą. Kas dar kartą įrodo, kad dizainas visuomenėje dažnai tapatinimas su objekto emiciniu gražinimu. Vartotojai, be abejonės žino, kad automobilių ir kitų produktų pardavimai nėra siejami tik su nostalgija, nes objektas be savo retro atspindžių dar gali būti ir sumaniai sukonstruotas ar tiesiog patogus. Tačiau pasirodo nostalgija gali turėti ir gana aiškiai apibrėžtą kainą, kaip ir aptartas Fiat 500, kuris gaminamas Tychy gamykloje Silezijos aukštumose, Katovicų mieste, Lenkijoje yra projektuotas ant kito Fiat mažalitražio automobilio Panda platformos. Toje pačioje gamykloje gaminamus technologiškai labai panašius bazinės komplektacijos modelius skiria daugiau nei 1000 eurų suma.[3] Toks retrofuturizmo įkainavimas dar kartą įrodo, kad emocionalus dizainas, kaip vertė, turi aiškią piniginę išraišką ir kaip automobilių dizaineris Mays[4] kartą yra pasakęs: „ pramogų industrijoje, jei neturi istorijos, vadinasi neturi ir filmo. Tokia pati tiesa galioja ir automobilių dizaine. Nėra istorijos, nėra automobilio… Norint sukurti istoriją, būtina sukurti ir emocionalų pasaulį, kuriame gali patalpinti tariamą pasakojimą. Norint tokią aplinką sukurti, tu turi dvi galimybes: nukelti savo auditoriją kažkur, kur jie dar niekada iki tol nėra buvę, arba ten, kur jie nebuvo labai ilgą laiką.[5]


[1] Zaporožės gamykloje, Ukrainoje, gaminto mažiausio Sovietų sąjungoje automobilio dizainas buvo nukopijuotas nuo Fiat 600 modelio. “MZMA” konstruktorių biurui nupirkus kelis Fiat 600 modelius 1956 metų rudenį prasidėjo Zaz-965 pirmtako gaminimas. Pirmas pavyzdys pagamintas po metų 1957 spalio mėnesį ir tai buvo ne kas kitas, o “Maskvič-444” (МЗМА “Москвич-444”) kuris vėliau buvo draugiškai perleistas Ukrainoje įsikūrusiai kombainų ir traktorių gamyklai.

[2] Stasys Grigaliūnas, Garsiojo “Kupriuko” įpėdinis palydėtas į užtarnautą poilsį  [interaktyvus] [žiūrėta 2011 03 20] http://az.atn.lt/straipsnis/4380/garsiojo-kupriuko-ipedinis-palydetas-i-uztarnauta-poilsi

[3] Fiat Cinquecento 1.2 POP Lietuvoje kainuoja 35.500 Lt, o tuo tarpu beveik identiškų techninių charakteristikų Fiat Panda 1.2 8V Dynamic 31.500 Lt.

[4] J Mays tapo retrofuturizmo guru automobilių dizaine sukūręs garsųjį Volkswagen New Beetle ir vėliau Ford Thunderbird.

[5] Brooke  Hodge, Retrofuturism: The Car Design of J Mays, Los Angeles:Museum of Contemporary Art, 2002, p.

retro marketing 4ever

June 7, 2011 § Leave a comment

Kaip skelbia designboom tai- tarptautinis dizaino konkursas atviras visiems dizaino studentams, profesionalams ir mėgėjams.

Keik pamenu, tokio paties tipo konkursas ir netgi tame pačiame internetiniame portale buvo skelbtas kitam, jau gatvėse važinėjančiam, Fiat 500 automobiliui. Taigi, regis, Renault rinkodaros komanda per daug nesuka galvos ir naudojasi jau išbandyta sėkmės formule.

trumpa info anglų kalba:

participants are asked to re-design the renault 4.
the briefing is broken up in 2 main parts:


1- the look and its style:
the RENAULT 4 has been the third bestselling model in automobile history and
has become an international pop style icon. your new design project should
respect the identity of the historical R4 model, which was based on an extremely
functional and minimalistic philosophy.
this year, the R4 turns 50. this competition aims to revive the R4’s spirit
therefore, somehow your re-design should resemble the look of the
historic model and most importantly: it should look great.

2- innovative design and technology for sustainable mobility:
the cleverly minimalistic R4 used the technical know-how of its time at its best.
low running costs and the ability to adapt to all types of use granted the R4 an
illustrious 31-year career. the revolutionary approach to body design allowed
several different versions, including a van, a four-wheel drive vehicle and
a cabriolet. the sturdy construction and the low maintenance strategy of the model
made it suitable also for an off-road racing championship.
how would you translate this characteristics into a contemporary model?

like its illustrious predecessor, the new generation Renault 4-ever will be a people-centered vehicle.
drawing from the heritage of the iconic original ‘4L’, it will be a simple, practical, reliable and affordable
car offering mobility for all. crucially, as a 21st century vehicle, it will be designed with the future in mind
and according to the principles of the circular economy, aiming at achieving a positive impact on the environment
rather than simply focusing on being slightly ‘less bad’.

02 – awards
the winning design will get a renault 4 that michel leclère (ex formula 1 driver) has driven
in the 2011 historic rallye monte-carlo. the car is based on a 1965 renault 4L
(value of the car € 15.000 euro)
– the second price will receive 5000 euro
– the third price will receive 3000 euro

Where Am I?

You are currently browsing the re-design category at retroalgia.