„Ar jau nori mokyklon?“

August 26, 2011 § Leave a comment

Vasaros pabaigai įkeliu nuoroda į nostalgišką Romo Sadausko-Kvietkevičiaus rašinėlį apie šį virsmą.

Advertisements

Wrigley’s spearmint

July 13, 2011 § 2 Comments

Kiekvieną kartą grįžtant iš pajūrio Palangoje, akys užkliūva už vieno reklamos archeologijos pavyzdžio, taip stipriai įstrigusio vaikystėje. Žavu matyti taip ilgai išlikusį reklaminį stendą tokioje aktyviai besikeičiančioje reklamos sistemoje, tačiau galima daryti prielaidą, kad jis ten stovi tik dėl savo funkcionalumo (tai dviračių stovas). Čia galima brėžti paralelę su nuverčiamomis skulptūromis ir monumentais keičiantis ideologijoms, o architektūros statiniai dėl savo funkcionalumo griūnant santvarkoms griaunami sunkiau ir rečiau.

Rietavo turgus

July 10, 2011 § 2 Comments

Vienas iš mano paties komentarų suponavo šiokį tokį poreikį dokumentuoti Rietavo turgaus sendaikčių skyriaus asortimentą, o po šiandienos išvykos pabandysiu priklijuoti ir kelias šviežias mintis apie jį.Visas nuotraukas patalpinau čia.

Bendram vaizdui apibūdinti turbūt pasirinkčiau anksčiau mūsų miesteliuose naudotą labdarinių apibūdinimą second hand tipo parduotuvėms, kuris šiandien egzistuoja kaip dar vienas būdas priartėti prie Vakarų ir europėti. Ši didžiulė ir nebūtinai pigi labdara iš Vakarų Europos vartojama dažniausiai ne dėl senienų pomėgio ar laiko patikrintų daiktų sukeliamos šilumos ar kokybės poreikio, (beje daugumą ten parduodamų daiktų laikas patikrino negrįžtamai) o dėl dar vieno ekonomiškos galimybės legitimuotis.Taip pat labai retai kada aptariamoji vieta pirkėjų pavadinama sendaikčių turgumi, oficialiame internetiniame Rietavo turgaus puslapyje vardijant asortimentą sendaikčiai minimi paskutiniai (beje, jis tituluojamas ir vieninteliu tokiu Lietuvoje…).

Kaip jau minėjau, svetimos kolektyvinės atminties artefaktus vartoti yra gerokai maloniau, nes yra mažesnė tikimybė sukelti traumuojančias patirtis. Tokiame turguje mūsų kolektyvinei atminčiai tokie daiktai nepažinūs, todėl ir laiko daugiau reikia suprasti, kad didžiuma jų jau yra tapę Vakarų Europos šiukšlėmis (ekofanai gali susidėti pliusus). Žinoma, negalima teigti, kad turguje nėra senienų ar vertingų daiktų, bet kaip jau minėjau, aš bandau aprašyti tik bendrą vaizdą. Kitas bendros nekokybės aspektas turguje reiškiasi per naujų objektų draugiją senienoms. Neretai prisidengiant laiko patikrintais daiktais jų pašonėje brangiau pardavinėjami ir nauji ypatingai nekokybiški objektai.

Where Am I?

You are currently browsing the sena category at retroalgia.